Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis tam tikromis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai asmuo, pasinaudodamas šiomis teisėmis, padarė nusikalstamą veiką. Dažniausiai tokios teisės apima vairavimą kelių, oro ar vandens transporto priemonėmis, ginklų laikymą ir nešiojimą, medžioklę bei žvejybą. Ši nuostata yra prevencinė priemonė, skirta riboti asmens veiklą tose srityse, kuriose jis padarė nusikaltimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą.
Pagrindiniai principai ir taikymo atvejai
- Uždraudimo taikymas: Teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, jei asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis tomis teisėmis. Tai yra priemonė, taikoma kartu su kitomis bausmėmis, kaip prevencija nuo galimų pasikartojančių pažeidimų.
- Draudimo terminas: Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas gali būti nuo vienerių iki penkerių metų. Tačiau, jei asmuo padaro nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis arba 281¹ straipsnį, draudimo terminas gali būti pratęstas iki septynerių metų. Ši nuostata dažniausiai taikoma tais atvejais, kai asmuo jau buvo netekęs teisės vairuoti dėl ankstesnių nusikaltimų, padarytų neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
- Konkretaus draudimo nurodymas: Teismas, skirdamas draudimą, turi konkrečiai nurodyti, kokia specialia teise uždraudžiama naudotis ir draudimo terminą.
- Draudimo galiojimas laisvės atėmimo metu: Jei asmeniui skiriamas laisvės atėmimas ar areštas, draudimas naudotis specialia teise taikomas per visą laisvės atėmimo laikotarpį ir teismo nustatytą terminą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar arešto atlikimo.
Leave a Reply