Atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis

Baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ypač tada kai kalbama apie mažus kiekius, dažnai kelia diskusijas visuomenėje. Spaudoje ne kartą matėme atvejus, kai žmonės buvo sulaikyti už nedidelį kiekį kanapių, po ko teko praleisti naktį areštinėje. Ši situacija dažnai paliečia tuos, kurie, galbūt, tik norėjo „pabandyti“ ar eksperimentuoti, tačiau tokia veikla vis tiek yra draudžiama.
Pagal BK 259 straipsnį, nedidelio kiekio narkotikų turėjimas be tikslo platinti vis tiek laikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, priklausomai nuo kiekio. Tai reiškia, kad net vienkartinis vartotojas, norėjęs tik „pabandyti“, bet pagautas su suktine, gali susidurti su baudžiamąja atsakomybe, kuri ilgainiui gali daryti įtaką žmogaus gyvenimui, pavyzdžiui, pakenkti darbo galimybėms užimti tam tikras pareigas arba sugadinti reputaciją.
Lietuvoje diskutuojama apie dekriminalizavimą, siekiant dekriminalizuoti nedidelius narkotikų kiekius, kaip padaryta kai kuriose kitose Europos šalyse. Iš vienos pusės, dekriminalizacija leistų panaikinti baudžiamąją atsakomybę žmonėms, kurie buvo pagauti su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Kita vertus, manytina, kad tai galėtų sukelti neigiamų pasekmių, jei vartojimas imtų sparčiau plisti. Antra vertus, dėti lygybės ženklo tarp skirtingų narkotinių medžiagų tikrai negalima, nes poveikis ir padariniai pavartojus vieną kartą gali skirtis kardinaliai.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo, kuris pats nusprendžia pranešti arba atiduoti narkotines medžiagas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Praktikoje dažniausiai susiduriama su atvejais, kuomet asmenys padaro Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Esminiai skirtumai tarp LR BK 259 straipsnio ir LR BK 260 straipsnio yra tikslas platinti bei narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo asmuo disponuoja. Kuomet nustatoma, jog asmuo narkotines medžiagas pardavinėja ar kitaip platina, tuomet asmeniui taikoma atsakomybė pagal LR BK 260 straipsnį, netgi tuo atveju, jei jis disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Iš esmės, asmeniui užtenka parduoti 0,0000000001 g. narkotinės medžiagos ir jis bus ,,narkotinių medžiagų platintojas“.
Kaip nustatoma, ar asmuo platina narkotines medžiagas? Šiuo atveju svarbūs ikiteisminio tyrimo metu surinkti liudytojų, įtariamųjų parodymai, kratų metų rasti daiktai, mobiliuosiuose telefonuose užfiksuota informacija, slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais užfiksuoti duomenys (slaptas sekimas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, slaptas sekimas). Be abejo, svarbu vaidmenį vertinant situaciją vaidina ir paties įtariamojo duoti parodymai.

Kaip žinoti koks kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra laikomas nedideliu, dideliu ar labai dideliu?
Vadovautis reikia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo Rekomendacijomis.
Narkotinių medžiagų yra pačių įvairiausių, tad ir jų kiekiai traktuojami skirtingai.
Atkreiptinas dėmesys, jog rekomendacijose kalbnama apie ,,grynąjį kiekį“ narkotinės medžiagos, pvz. kadangi narkotinėse medžiagose neretai gausu priemaišų, grynas kiekis dažniausiai būna mažesnis.