LR BPK 28 straipsnyje išdėstyta, kas gali būti pripažintas nukentėjusiuoju ir kokios yra jo teisės bei pareigos procese.
- Nukentėjusiojo sąvoka ir statuso suteikimas
Pagal LR BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Ši žala gali būti įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, kūno sužalojimai, turto praradimas ar psichologinis poveikis. Nukentėjusiojo statusą taip pat gali įgyti mirusių ar priverstinai dingusių asmenų artimi giminaičiai ir šeimos nariai, jei jie dėl šių įvykių patyrė žalą. Svarbu pažymėti, kad asmuo ne automatiškai tampa nukentėjusiuoju; jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą arba teismo nutartį. - Nukentėjusiojo teisės
Nukentėjusysis baudžiamajame procese turi teisę naudotis plačiomis teisėmis, kurios yra išsamiai išdėstytos LR BPK 28 straipsnio 2 dalyje.
Nukentėjusiojo teisės: - Gauti informaciją apie baudžiamojo proceso eigą: nukentėjusysis turi teisę žinoti, kokie procesiniai veiksmai atliekami ir kokia yra baudžiamosios bylos stadija. Tai apima teisę būti informuotam apie tyrimo eigą, teismo posėdžių datas, priimtus sprendimus bei kitą susijusią informaciją. Nukentėjusysis turi teisę atsisakyti gauti tokią informaciją, jei tai netrukdo kaltinamojo ar įtariamojo teisėms.
- Teisė teikti įrodymus ir prašymus: Nukentėjusysis gali pateikti tyrėjams, prokurorui ar teismui su byla susijusius įrodymus. Tai gali būti dokumentai, liudytojų parodymai ar kiti faktai, turintys reikšmės baudžiamajam procesui. Be to, nukentėjusysis gali teikti prašymus, pvz., dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo.
- Teisė pateikti nušalinimus: Nukentėjusysis turi teisę prašyti nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teisėją, jei mano, kad jų nešališkumas yra abejotinas.
- Teisė dalyvauti vertinant specialius apsaugos poreikius: Jei nukentėjusysis gali patirti pavojų dėl proceso, jis turi teisę, kad būtų įvertinti jo specialūs apsaugos poreikiai, ir, jei būtina, būtų pritaikytos apsaugos priemonės. Tai gali būti taikoma, jei nukentėjusysis susiduria su grėsme gyvybei, sveikatai ar saugumui.
- Teisė susipažinti su byla: Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.
- Teisė dalyvauti teisme: Nukentėjusysis gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir aktyviai stebėti bylos nagrinėjimą. Jo dalyvavimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad jo interesai būtų tinkamai atstovaujami. Taip pat nukentėjusysis turi teisę pasakyti baigiamąją kalbą, kurios metu gali pateikti savo argumentus ir reikalauti teisingo sprendimo.
- Teisė apskųsti procesinius veiksmus: Nukentėjusysis gali skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, jei mano, kad šie veiksmai yra neteisėti ar pažeidžiantys jo teises.
- Nukentėjusiojo pareigos
Nors nukentėjusysis baudžiamajame procese turi daugybę teisių, jis taip pat turi ir tam tikras pareigas. Svarbiausia iš jų yra pareiga duoti parodymus, kaip numatyta 28 straipsnio 3 dalyje. Nukentėjusysis, kaip liudytojas, privalo duoti teisingus ir visapusiškus parodymus, susijusius su byla. Be to, nukentėjusysis prisiekia ir yra atsakingas už melagingus parodymus, kurie gali turėti teisinių pasekmių.
Išvados
LR BPK 28 straipsnis suteikia aiškų teisinį pagrindą nukentėjusiojo dalyvavimui baudžiamajame procese. Šiame straipsnyje apibrėžiamos tiek nukentėjusiojo teisės, tiek pareigos, kurios užtikrina tinkamą jo interesų apsaugą ir teisingą procesą. Nukentėjusysis turi plačią teisę dalyvauti procese, teikti įrodymus ir prašymus, būti informuotas apie proceso eigą bei apskųsti neteisėtus sprendimus. Tuo pačiu metu jis turi pareigą duoti teisingus parodymus, prisiekdamas kaip liudytojas. Ši sistema užtikrina, kad nukentėjusysis būtų aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis, siekiantis teisingumo ir asmeninės apsaugos.
Leave a Reply